Iš žalio ateivio kostiumo.
Išniro meilės jausmo blizgesys.
Nors ašarom žengiu aš,
aš tik esu žaliaakė žuvis.
Tyloje prasidėjo man muzika siaubų.
Esu viena svetimame mieste, baugu.
Jaunas gražus vyras žaliaakis,
kelkis pas ateivius į guolį sakė...
Nejaukioj tyloje verkiu pro žalias akis.
Man grafkė vietoj auskaro antakyje...
Noriu būti, tik pas tėvus, kad ir antimi.
„Geltonas pakrikimas“ pats rudas švarkas
... sušuko. . . pasakė.


Krisčiukas Gudmonaitė
