Kaip aš klajojau /.../

Didelės svajos mamos.
O man tik lapkritis tik pūgoje ruduo.
Paaiškinki, Mielas Drauge,
kad laisvė ne pūgoje laukia.

Ėjau ant kelio, autobusui nėra pinigų.
Drauge geras, nėra man supratingų namų.
Jau einu, jau einu, telefonas užvakar išsikrovė...
Tik pačiai mamai, „Mano namai - mano tvirtovė“.

Einu lapkričio pūgoje...
Pirštinėje rožančius, iš lėto meldžiuosi.
Kur rasti Katedrą, Drauge kurgi tu?
Ieškau kas tėvams paaiškintų ir vėl turėčiau namus.

Jau šalta man, einu tyloje...
Dar truputį, nebenugyvenu jau maldoje.
Tėve mūsų... Namuose... Būsiu?
Tyloje ir kraipo troleibusas į ūsą.