Krisčiukas Gudmonaitė Ak, vis dar maža. Niekieno neauginta.
Noriu tik būti, nuo nešvaros (nedarnos) apsiginti.
Norėčiau davatkėle būti, kad kasą pinti,
noriu, bent minčių gražių - mano ašaromis spindinčių.
Norėčiau vertingesnio gyvenimo...
Bet tos poezijos visiems užtenka.
Noriu mintys lyg Saulutės spinduliai laigytų,
jos yra dora, nuoširdumu ir sąžine išdabintos.
Tyloje verkiu viena, mano kamputis pilnas Angelų.
Noriu išsipasakoti, kada nežinomybėje, kada sunku.
Man baugu kad liksiu dykumoje gėlelė.
Tik nesukrauki man nešulio bulvių - panešti neįmanoma.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2026-10-15 15:06
|
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |