Nuoširdžiai atsiprašau,
kad skaudinu - sukeliu liūdesį tau...
Kitaip gyventi negaliu, nepajėgiu...
Bet kas nuo manęs priklauso viską padarau.
Dėl ko gi tavo širdutė plaka?
Apie ką naktyje sielos šneka?
Ar mūsų dvasios artimos viena kitai?
Ar tik iš skausmo tokio - tu sunykai?
Skaudu gyventi, kada niekas nesupranta.
Tiek suprasti apie viską man neužtenka.
Tyloje vieniša kamputyje verkiu -
noriu būti tik su gerais sykiu. . .


Krisčiukas Gudmonaitė
