Nebūties kaltumas

Tu gali apkaltinti vėją,
lietų, rudenį, liepų alėją...
Bet kodėl gi mes nebūtyje,
ir skendėjame pelkių idėjose?

Vėjas man atnešė -
levandų kvapą...
O kokią kaltę
obelų žiedai pavasarį neša?

Kaltink istoriją, knygą, pasaką -
o kaimo žmonės „sugedusį telefoną“
šneka... Ant kokio tako -
dėl tavo melų - mano ašaros?

/... / *išnaša.