Poilsis

Prieblandoj girdžiu tavo žvilgsnį
Lyg pienių pūkai glosto man širdį.

Virpėjo, drebėjo tas ilgesys
Kuomet sutikai lietų tamsiajam šile.
Ant drobulės peties švininę galvą parėmęs.

Apsiaustas nugulė ant rankų.
Tikiuosi atokvėpį rasi ryt rytą,
Pamatęs žemės pažadus pražydusius.