Spalvotu rudeniu eini.
Visai tikiu, kad sunkumai tik laikini...
Nešioja vėjas lietų,
obuoliukai kristi galėtų...
Renku obuoliukus po vieną...
Ir nerimauju už šiandieną.
Toj tyloje viena verki -
žinok mes žmonės dideli geri...
Tyloje ir aš ašarą nubrauksiu...
To obuoliuko kol sulauksiu.
Tu geltonu rudeniu eini,
o mano batai raudoni. . .


Krisčiukas Gudmonaitė
