Man tik rūpi rožinės suknytės.
Esu suknyčių aš mergytė...
Ir mano apelsininiai plaukai,
ir mano kiemas ir miškai...
Tyloje viena aš čia...
Iš lentynos nedingsiu nakčia.
Mirksiu akimis paslapčia,
aš lėlytė, o mano mama ne iš čia.
Mano suknytė mamos tik megzta.
Nori būti lėlių karalienė, mergaitė ta.
Tai tu esi mano mama.
Bet kodėl tavo ne apelisininė galva?


Krisčiukas Gudmonaitė
