Sustojęs kalendorius

Tavo kambaryje – neuždarytas stalčius.
Kažko ieškojai, bet nieko neradai.
Pro atidarytą langą vaizdai nutolo, išblukęs kalendorius jau neberodo, kas bus rytoj, kas buvo vakar.
Tavo atminties sode – nutolęs laivas.
Nenusimink, esu šalia, bet ar žinai, kas aš?
Juk laikrodis ant tavo rankos jau nerodo, ar jau rytas, ar diena, ar vakaras.
Tik šiluma nuo mano rankų tau – paguoda.
Gal tu pamirši mano vardą, bet tavąjį aš prisiminsiu visada.