Kad ir kaip tau būtų baugu, nesaugu,
visada gali pasiieškoti sielos draugų.
Gyvena muzikoje, gyvena užrašuose,
ir tau nereikia bėgti, gatvėm lėkti, kad paguostų.
Mažas, geras, vos užjaučiamas tikrume.
O Mielas Drauge, gal tu gali išlįsti, aplankyti mane?
Tyloje ar muzikoje, nuolatos tave jaučiu.
Būki sielos broliu, būki sielai svečiu.
Lyg nebūtybė, lyg pati tuštuma.
Seka jo akys, jaučia mane, aš turiu tave.
Man tik baugu, kad pagrobs ateiviai.
Jiems (ne kaip žmonėms) nerūpi kojos kreivos.


Krisčiukas Gudmonaitė
