Vasaros dienos

Man sapnuojasi vasaros dienos,
Pakabintos virš ežero žalsvo,
Kai sėdėjau pakrantėje vienas
Ir klausiausi nutolusio gausmo.

Man atrodė, tai aidas, įspraustas
Tarp siaurėjančių skersgatvių, dyla
Ir nušlubčioja, vėjo pagautas,
Per užmigdančią ežero tylą.

O gal tai tik atskuba vandeniu
Iš pasąmonės tolimo krašto
Praeitis, pakinkyta padangėje
Iš nuvarvančio poelgių vaško?

Gal tai ji, baltapūkė, nudažo
Suputojusią vilnį kaip pieną?
Gal tai ji širdyje nuolat rąžos,
Apdraskydama kampą kiekvieną?

Ak, tai vasaros dienos nuostabios
Gausiai putojo aklam vandeny!
Ak, tai dienos kaip ežeras gražios,
Dienos kaip paukščiai, kurie nesugrįš.