Man rankose ir širdyje,
aviečių proskynos kvapas,
vakaro vėsoje, žygiuoju miške.
Minčių ir jausmų naktis ir gūduma artėja.
Nešioja avietyno aromatą vėjas...
Miškuose vakaras artėja,
ir paukštelių giesmės tylėja...
Pavargo paukšteliai ginti miškų dieviškumą.
Jau renku avietėles ir burnelėn visos.
Man taip smagu laumžirgių priviso.
Kiek avietėlių. Kiek gyvatėlių...
Miškas artimasis ir vakaras vėlyvėja.


Krisčiukas Gudmonaitė
