Stebėtojas

Stebėtojas
Daug žmonių skyrė laiko apmąstymams ir klausimui, kas yra tikrasis „aš“. Taip pat daug įdomių idėjų galima išgirsti gilinantis į žmogiškąją patirtį. Šio pokalbio tikslas – parodyti paprastą metodą, kaip atpažinti vieną iš savojo „aš“ aspektų.
Ši idėja remiasi subjektyviu savęs stebėjumu. Daugelis žmonių pastebi, kad bėgant metams susidaro įspūdis, jog „aš“ nekinta – tarsi būtų virš amžiaus ir kūno pokyčių procesų. Esu ne kartą girdėjęs pagyvenusius žmones liudijant apie savąjį „aš“ ir sakant, kad kūnas paseno, o vidinis „aš“ išliko toks pat, koks buvo jaunystėje. Remiantis šiuo daugybės žmonių subjektyviu savojo „aš“ vertinimu, daroma koncepcija, kad tikrasis „aš“ – tai nekintanti, pastovi sielos dalis. Tam tinka palyginimas su drabužiais ir kūnu: drabužius mes dėvime ir keičiame, jie nėra pats žmogus; taip ir kūnas yra tik drabužis sielai, tikrajam „aš“.
Gilinantis į šią koncepciją, galima panaudoti stebėtojo metodą ir atsijoti viską, kas keičiasi, kaip šalutinius ir neesminius manojo „aš“ elementus. Pavyzdžiui, mintys ateina ir nuplaukia kaip debesys padangėje. Aš galiu stebėti savo mintis, mąstymo procesą, vaizdinius, kuriuos sukuria protas, lyg iš šono. Vadinasi, mintys nėra „aš“. Būdamas stebėtoju, aš emociškai ir mentaliai galiu atsiriboti nuo minčių srauto, vadinasi, tai ne „aš“, o tik psichikos darbas.
Taip pat ir norai – jie ateina ir praeina. Galiu atstumti arba priimti norus, vadinasi, norai taip pat nėra manojo „aš“ esmė. Emocijos, kaip vandenynas, gali būti ramios arba audringos, o aš, nors ir sunku pasipriešinti emocijų srautui, galiu tai padaryti (tai pavyko daugeliui). Todėl ir emocijos iš esmės nėra „aš“.
Tad kas esu aš? Stebėtojas. Mentališkai aš negaliu atsiriboti nuo šio savęs aspekto, vadinasi, ši funkcija yra esminė manojo „aš“ išraiška. Kiekvienas gali pabandyti praktiškai pastebėti savo mentalinio pasaulio elementus bei procesus ir įsitikinti, kad „stebėtojo“ metodas atskleidžia įdomų ir gilų savęs supratimą.
Šis metodas paneigią įdėją „mąstau vadinasi esu“. Nes mąstymas nėra tikrasis aš tik psichinis procesas. O net tada, kai nemąstau vis daresu. Pavyzdžiui miegodamas, ar komoje. Arba žmonės turintus mąstymo sutrikimus, ar IQ labai žemas jie vistek yra.
Žmogus yra ne dėl to, kad mąsto, o tiesiog dėl to, kad yra (grynoji būtis).
07: 45 ryte gimė dukrytė. Spazmai buvo stiprūs, ir žmona kentėjo. Daktaras prie stuburo pritvirtino kateterį su epidūru, tai palengvino žmonos kančias. Pats gimdymas tęsėsi apie 35 minutes. Žmona nė karto nerėkė. Mergaitė svorį turi 4, 111 kg. Nepaisant to, kad mąstymo procesai dar nesąmoningi, ji jau stebi ir siurbia į save informaciją apie išorinį pasaulį. Mano dukrytė taip pat aktyvus stebėtojas jau prenatalinėje vystymosi stadijoje, tuo labiau – kai gimė. Tai nedidelė idėjos iliustracija.
Suaugęs žmogus gali šią stebėtojo funkciją-vaidmenį pasirinkti sąmoningai, kada tik nori, nebent situacija labai emocionali ar drastiška – tada pulto valdymą perima automatinė valdymo sistema, ir tikrasis „aš“ laikinai nušalintas nuo roboto valdymo.