Žemės konfederacija: Tarapako ašies žlugimas

Prologas
Virš galvos blausiai švietė mėnulis, nušviesdamas mišku einantį žmogų. Šis apsidairė ir įbėga į olą. „Ačiū Dievui, viskas baigta“, – pagalvojo agentas, aktyvuodamas siųstuvą. Tomas susikaupė ir užsidėjo smegenų skanerį. Viskas vyks automatiškai – jo mintys bus perskaitytos, užkoduotos ir išsiųstos į žvalgybos dekodavimo centrą Žemėje. Blykstelėjusi raudona lemputė patvirtino, kad pranešimas išsiųstas. Agentas nusiėmė skanerį, išjungė siųstuvą ir paliko olą.
I skyrius. Slaptas posėdis
– Jūsų didenybe, kvietėte? – Saulės sistemos žvalgybos direktorius iki šiol nesuprato, kodėl buvo iškviestas į Valdovų rūmus. Ir ką čia veikia Žemės konfederacijos kontržvalgybos vadovas.
– Ponai, – prabilo valdovas, – prašau sėstis.
– Jūsų didenybe, – prabilo Žemės konfederacijos kontržvalgybos direktorius, – gavome pranešimą iš agento. Nairanos sistemos valdovas Karonas Didysis susitiko su Daranos sistemos valdovu Šventuoju Šeimininku, Lataranos sistemos valdovu Karosu Išmintinguoju ir Paros sistemos valdovu Taumaku XX. Jie įkūrė Žemei priešišką Tarapako ašį. Po kelių dienų Žemei bude įteiktas ultimatumas. Jame bus reikalaujama, kad Saulės sistema paleistų Žemės konfederaciją ir nesikištų į kitų planetų reikalus.
– Ką apie tai mano Saulės sistemos žvalgybos direktorius? – pasiteiravo valdovas.
– Jūsų didenybe, didžiausia mūsų problema yra ne Nairanos, o Daranos, Lataranos ir Paros sistemų valdovai. Nairanos sistemos valdytojas – tik jų įrankis. Jie juo naudojasi. Mums reikia kaip nors pašalinti Nairanos valdovą, tačiau taip, kad niekam nekiltų įtarimų, jog tai Žemės agentų darbas.
– Mes nutarėme, – paskelbė valdovas, – siųsti agentus į Nairanos sistemą. Operacijai vadovaus abi jūsų žvalgybos agentūros. Ponai, suvienykite jėgas ir kibkite į darbą.
II skyrius. Atšaukta evakuacija
Tomas brovėsi per tankius, svetimos planetos augalus, skubėdamas link paslėpto evakuacinio laivo. Mintyse jis jau jautė namų kvapą ir Žemės trauką. Staiga kišenėje vibruodamas atgijo ką tik išjungtas siųstuvas. Agentas sustingo. Toks signalas reiškė tik viena – skubų vadovybės atsakymą. Jis vėl užsidėjo smegenų skanerį, pasiruošęs priimti koordinates grįžimui. Tačiau į jo sąmonę įsiliejo šalti, koduoti žodžiai: „Evakuacija atšaukiama. Nauja užduotis: likti Nairanos sistemoje. Likviduoti valdovą Karoną Didįjį. Operacija visiškai slapta. “ Tomui užgniaužė kvapą, o širdis pradėjo daužytis lyg pašėlusi. Viskas, kas turėjo būti baigta, ką tik prasidėjo iš naujo.
Tomas stovėjo tamsiame skersgatvyje netoli valdovo Karono rūmų, spausdamas rankoje pulsinį pistoletą. Staiga iš šešėlio išniro gūžtelėjusi figūra su gobtuvu. Agentas akimirksniu nusitaikė, tačiau nepažįstamasis pakėlė trispalves rankas – Nairanos gyventojų bruožą. „Nenoriu bėdos, Žemės žvalge“, – sušnibždėjo jis dusliu, moduliuotu balsu. „Mano vardas Elaras. Aš esu iš vietinio pasipriešinimo judėjimo. Karonas Didysis veda mūsų pasaulį į pražūtį, o tavo misija yra vienintelis mūsų šansas. Žinau slaptą praėjimą per rūmų požemines vandens vėdinimo šachtas. “ Tomas įtariai nužvelgė ateivį. Pasitikėti nepažįstamuoju svetimoje planetoje buvo mirtina rizika, tačiau laikas nenumaldomai bėgo.
Tomas trumpam nuleido ginklą, bet piršto nuo nuleistuko nenuėmė. „Gerai, Elarai. Vesk“, – sušnibždėjo jis, nuspręsdamas rizikuoti. Ateivis linktelėjo ir greitais žingsniais nuskuodė gilyn į požemius. Tomas sekė iš paskos, akylai stebėdamas kiekvieną jo judesį. Prieš pat įlipant į drėgną vėdinimo šachtą, Elaro apsiaustas užkliuvo už aštraus metalinio kampo ir trumpam atsidengė. Tamsoje blykstelėjo elitinės valdovo Karono asmeninės gvardijos emblema – auksinis drakonas, apsivijęs juodą planetą. Šį ženklą nešiojo tik patys ištikimiausi tirono kariai. Tomui šaltis perbėgo nugara: Elaras nebuvo joks sukilėlis, jis buvo dvigubas agentas, vedantis Žemės žvalgą tiesiai į spąstus.
Tomas akimirksniu suprato tirono sumanymą. Valdovui Karonui nereikėjo negyvo agento miške – jam reikėjo gyvo Žemės žvalgo, sučiupto pačiuose rūmuose. Viešas Tomo teismas prieš kameras būtų buvęs tobulas įrodymas visai galaktikai, kad Žemė vykdo agresiją. Tai taptų pagrindu Tarapako ašies ultimatumui bei būsimam karui. „Nori sužaisti spektaklį? Sužaiskim“, – piktai pagalvojo Tomas. Jis giliai įkvėpė ir užtikrintu žingsniu žengė į šachtą paskui išdaviką.
Šachtos gilumoje, kur drėgmė ir dulkės graužė akis, Tomas nusprendė daugiau nelaukti. Elaras judėjo priekyje, visiškai užtikrintas savo sėkme. Agentas staigiu judesiu griebė išdaviką už gerklės, prispaudė prie sienos ir įrėmė pulsinio pistoleto vamzdį. „Perduok Karonui, kad jo spektaklis atšaukiamas“, – sušnibždėjo Tomas. Jis panaudojo paralyžiuojantį elektrošoką, akimirksniu nutildydamas dvigubą agentą. Atėmęs iš jo koduotą rūmų raciją, Tomas aktyvavo dažnį ir specialiu signalu sukėlė galingą akustinį triukšmą visoje gvardiečių ryšio sistemoje.
III skyrius. Tikrasis sukilėlis ir auka
Palikęs paralyžiuotą išdaviką šachtoje, Tomas greitai šliaužė gilyn, kol pasiekė pasenusias rūmų kanalizacijos atšakas. Staiga iš už rūgštimi išėstų grotų jis išgirdo silpną dejonę. Įjungęs naktinio matymo režimą, agentas pamatė celėje įkalintą, sumuštą Nairanos gyventoją. Jo rankos buvo surakintos sunkiomis energijos grandinėmis. „Kas tu? “ – atsargiai paklausė Tomas. Kalinys sunkiai pakėlė galvą. „Mano vardas... Zaleas. Tikrasis laisvės sukilėlių vadas... Karonas mane čia įmetė, kad pakeistų savo klonuotu agentu Elaru... Saugokis jo... “ Tomas supratingai linktelėjo. „Elaru jau pasirūpinta“, – ištarė jis ir pulsinio lazerio pliūpsniu perdegino spynos mechanizmą. Išlaisvintas Zaleas, nors ir nusilpęs, tvirtai atsistojo. „Karonas nežino šių požemių taip, kaip aš. Vesk mane, Žemės kary. Aš parodysiu tau kelią tiesiai į jo miegamojo slaptąsias duris. “
Jiems beveik pavyko. Slaptieji sraigtiniai laiptai, vedantys tiesiai į valdovo apartamentus, buvo vos už kelių žingsnių, kai koridoriaus gale sužibo raudoni sunkiųjų gvardiečių šarvų sensoriai. „Sustoti! Žemės šnipas ir bėglys! “ – nuaidėjo metalinis įsakymas, ir tamsą perskrodė mirtini plazmos pliūpsniai. Akmeninės sienos pradėjo trupėti nuo karščio. Zaleas, suprasdamas, kad sužeistas jis tik sulėtins Tomą ir abu žus, stipriai pastūmė agentą link laiptų durų. „Bėk, Tomai! Užbaik tai! “ – sušuko jis. Sukilėlių vadas puolė tiesiai priešais gvardiečių ugnį, savo kūnu uždengdamas praėjimą ir viena ranka aktyvuodamas rankinę gravitacinę granatą. Nugriaudėjo kurtinantis sprogimas, palaidojęs gvardiečius ir patį Zaleą po griuvėsiais. Tomas, tramdydamas įniršį ir skausmą, nėrė aukštyn laiptais.
IV skyrius. Kankinio mirtis
Tomas išspyrė slaptąsias duris ir įsiveržė į prabangius valdovo apartamentus. Didžiuliame holografiniame ekrane kaip tik blėso trijų Tarapako ašies valdovų veidai – Karonas Didysis ką tik baigė vaizdo konferenciją, kurioje patvirtino galutinai suderintą ultimatumo Žemei tekstą. Išvydęs dulkiną ir įniršusių Žemės agentą, tironas nespėjo net surikti. Tomas, vedamas keršto už Zaleo žūtį, akimirksniu pakėlė pulsinį pistoletą ir paleido mirtiną šviesos pliūpsnį tiesiai Karonui į krūtinę. Valdovas susmuko ant grindų – Nairanos tirono nebeliko.
Tačiau Tomas nespėjo pajusti palengvėjimo. Rūmų apsaugos sistema, sureagavusi į valdovo gyvybinių funkcijų nutrūkimą, automatiškai užrakino visas patalpos duris ir aktyvavo lubose paslėptus elitinius gynybinius lazerius. Kambaryje sužibo dešimtys raudonų taikiklių spindulių. Nuaidėjo trumpa, kurtinanti automatinių ginklų salvė, ir Žemės agentas Tomas krito ant žemės šalia nukauto tirono. Jo smegenų skaneris, pajutęs mirtį, blykstelėjo paskutinį kartą, automatiškai užkoduodamas ir išsiųsdamas galutinius operacijos duomenis atgal į Žemę – misija buvo sėkminga, tačiau jos kaina tapo paties Tomo gyvybė.
V skyrius. Visatos mobilizacija
Žemės konfederacijos strateginiame komandų centre aidėjo pavojaus sirenos. Didžiuliuose ekranuose viena po kitos raudonai užsidegė Nairanos, Daranos, Lataranos ir Paros sistemų karinių laivynų koordinatės. Jungtinė Tarapako ašies armada pajudėjo link Saulės sistemos ribų. Kiti trys valdovai nusprendė panaudoti abiejų – Karono ir Tomo – mirtis kaip pretekstą pradėti totalinį karą.
Saulės sistemos valdovas sušaukė neeilinį posėdį nepaprastajai padėčiai aptarti. Jame dalyvavo Žemės konfederacijos nariai – Žožarnos, Kartoso, Parakolo, Junaoro, Akamarano, Gartulo, Fartanos ir Junonos sistemų valdovai. Susitikime taip pat pasirodė Žemės konfederacijai nepriklausančių pasaulių – Gaujos, Vaterano, Portako bei Karagono – lyderiai.
– Ponai, – prabilo Vaterano sistemos valdovas, – Tarapako ašis kelia grėsmę visos Visatos stabilumui. Juos būtina kuo greičiau sustabdyti. Šiuo metu jie kariauja su Žemės konfederacija, tačiau mes negalime tiesiog sėdėti ir laukti. Rytoj jie gali užpulti mus. Jų karinės pajėgos jau telkiasi prie mūsų sienų.
Į salę skubiu žingsniu įžengė pasiuntinys ir padavė Saulės sistemos valdovui skubų pranešimą. Valdovas perskaitė tekstą ir pakėlė akis į susirinkusiuosius.
– Ponai, – rimtu balsu prabilo Saulės sistemos valdovas, – Tarapako ašį reikia suskaldyti. Agentai pranešė, kad Daranos, Lataranos ir Paros sistemose, priklausančiose ašiai, prasidėjo masiniai neramumai. Piliečiai reikalauja nedelsiant nutraukti karą. Padėkime jiems. Susilpninkime priešą iš vidaus ir smogkime kiekvienai Tarapako ašies narei atskirai.
– Manau, – įsiterpė Gartulo sistemos valdovas, – kad mūsų agentai privalo likviduoti pačius Tarapako ašies valdovus. Jie pradėjo šį karą, todėl turi sulaukti pelnyto atpildo.
– Mes pritariame! – choru sušuko valdovai. – Privalome susivienyti ir smogti triuškinantį atsakomąjį smūgį.
Sąjungininkai paliko posėdžių salę. Jie išvyko į savo sistemas karštligiškai ruoštis totaliniam karui prieš Tarapako ašį.
VI skyrius. Mūšis prie Neptūno ir paslaptingas ginklas
Ties tolimosiomis Neptūno orbitos ribomis kosmoso tamsą perskrodė tūkstančiai šviesos žybsnių – Tarapako ašies armada išniro iš hipererdvės. Žemės konfederacijos gynybinis laivynas jau laukė, išsirikiavęs į griežtą kovinę formaciją. Prasidėjo didysis mūšis. Lazerinių baterijų salvės, plazminės torpedos ir sprogstančių naikintuvų nuolaužos akimirksniu pavertė šaltą planetos pakraštį liepsnojančiu pragaru.
Matydamas, kad Žemės gynyba stipresnė nei tikėtasi, valdovas Taumaku XX įsakė aktyvuoti „Juodosios skylės singuliarizatorių“ vos dešimties procentų galia, nukreipiant jį į didžiausią Neptūno mėnulį – Tritoną. Juodoji sfera flagmano centre sužibo purpurine griaunamąja energija. Nematova gravitacinė banga perskrodė kosminę erdvę ir smogė Tritonui. Žemės karininkai savo monitoriuose su siaubu stebėjo, kaip milžiniškas mėnulis per kelias sekundes sutrūkinėjo, jo branduolys kolapsavo, o visa masė buvo suspausta į mažytį singuliarumą. Šios anomalijos sukelta banga akimirksniu nušlavė pusę Žemės gynybinio laivyno. Tarapako armada, pasinaudojusi kilusia sumirštimi, pajudėjo tiesiai link vidinių Saulės sistemos planetų. Priešas neslėpė tikslo – jie atėjo užgesinti pačios Žemės Saulės.
Tačiau stoties sensoriai spėjo užfiksuoti ginklo energijos iškrovos ciklą. Paaiškėjo, kad po kiekvieno šūvio ginklui reikia trisdešimties minučių persikrovimo fazės, per kurią jis tampa pažeidžiamas. Žemės pajėgos prie Saturno žiedų pradėjo pasiaukojamą flangų puolimą, bandydamos išprovokuoti naują šūvį.
Daranos sistemos flagmano tiltelyje trys likę valdovai stebėjo šiuos manevrus. Lataranos valdovas Karosas Išmintingasis įtariai suraukė antakius: „Tai neturi jokios karinės logikos. Jie elgiasi kaip... jaukas. “ Šventasis Šeimininkas sušnibždėjo: „Jie žino. Jie žino apie persikrovimo ciklą. Žemė nori, kad mes iššautume. “ Valdovai nusprendė neiššauti, o vietoj to panaudojo slaptas savo gvardijos pajėgas, kad netikėtai užpultų besiruošiančius Žemės naikintuvus.
VII skyrius. Pasikėsinimas rūmuose ir ašies pabaiga
Galiausiai tironų laivyno tiltelyje visi pagrindiniai ekranai sužibo raudona spalva. Koduoti pranešimai sklido iš jų pačių namų sistemų. Vaizdo įrašuose matėsi tūkstančiai sukilusių piliečių. Taumaku XX nebelaukė nė sekundės: „Mano sostinė liepsnoja! Aš su savo laivynu grįžtu atgal! “ Šventasis Šeimininkas fanatiškai suriko: „Tu niekur nepasitrauksi, baily! Aktyvuokime ginklą dabar pat ir uždegime jų Saulę! “
Karosas Išmintingasis lėtai atsitraukė nuo rėkiančių kolegų: „Jūs abu elgiatės kaip diletantai. Žemės konfederacija laikosi tik dėl vieno žmogaus. Aš jau nusiunčiau savo elitinį šešėlių agentą Vaelą tiesiai į jų rūmus. Nukirskime hidrai galvą. “
Saulės sistemos valdovo rūmų koridoriuose Vaelas, dėvintis maskuojančius šarvus, be garso įslydo į posėdžių salę. Jo molekuliniai ašmenys perskrodė orą, nusitaikę tiesiai į valdovo kaklą. Tačiau Žemės kontržvalgyba numatė tokį Karoso žingsnį. Užliejusi salę sonine iškrova, apsauga išjungė žudiko maskuotę. Krisdamas Vaelas spėjo sužeisti valdovą į petį, tačiau tą pačią akimirką buvo suvarpytas lazerių užtaisų. Sužeistas valdovas iškvietė laivyną: „Jokių derybų. Tarapako ašis turi būti sunaikinta. “
Išgirdęs apie agento mirtį, Taumaku XX avariniu hiperšuoliu pasitraukė, o flagmane likęs Šventasis Šeimininkas visiškai prarado protą. Jis klykdamas puolė prie pulto vienašališkai aktyvuoti singuliarizatoriaus. Karosas Išmintingasis suprato, kad pamišėlis sunaikins juos visus. Vedamas šalto noro išgelbėti savo kailį, Karosas išsitraukė lazerinį pistoletą ir paleido šūvį tiesiai Šventajam Šeimininkui į nugarą.
Peržengęs buvusio sąjungininko kūną, Karosas prisitraukė ryšio konsolę ir atvėrė dažnį su prie Saturno žiedų pasirodžiusia milžiniška Žemės ir jos sąjungininkų armada. „Žemės konfederacijos vadovybe, čia Lataranos valdovas Karosas Išmintingasis, – jo balsas drebėjo. – Tarapako ašis likviduota. Šventasis Šeimininkas negyvas, singuliarizatorius išjungtas. Aš įsakau savo laivynui nuleisti ginklus ir besąlygiškai pasiduodu jūsų pajėgoms. Prašau politinio prieglobsčio. “
Žemės komandiniame centre žvalgybos direktoriai ir sužeistas Saulės sistemos valdovas stebėjo ekrane rodomą vaizdą. Karas, kurį pradėjo keturi tironai, baigėsi jų pačių rūmuose ir flagmanuose. Agentas Tomas, sukilėlių vadas Zaleas ir tūkstančiai karių buvo atkeršyti – Žemės konfederacija apgynė savo namus, o Visatoje vėl įsiviešpatavo taika.
Epilogas
Po kelių savaičių buvo sušaukta neeilinė konferencija, kurioje dalyvavo visų kare kovojusių sistemų atstovai. Visą mėnesį trukusių įtemptų diskusijų ir derybų metu buvo priimtas istorinis sprendimas – įkurti Sargono konfederaciją. Tai tapo nepriklausoma, savarankiška organizacija, skirta taikiam Visatos reikalų ir konfliktų sprendimui. Konferencijai pasibaigus, įvyko pirmieji visuotiniai rinkimai, kuriuose pirmuoju Sargono konfederacijos prezidentu buvo išrinktas Saulės sistemos imperatorius Kana XVI. Karas buvo galutinai baigtas, o nukankintoje Visatoje pagaliau įsiviešpatavo ilgai laukta taika ir ramybė.