***

Tuščias lapas, sakai? Tuščias.
Dėlioju žodžius kaip natas
Banguojančiam vandenyne.
O jeigu būčiau buvus
Jūreivio ar žvejo dukra?

Dabar esu niekieno,
Todėl galiu svajoti:
Štai aš šiltą vakarą stypsau
Mėnulio šviesoj.
Sodas kutena ausis
Lapų šlamėjimu.
Esu dvarininko dukra,
Todėl galiu rašyti,
Galiu lūkuriuot,
O sušalus grįžt
Į minkštą patalą.

O gal aš medžioklio dukra?
Galva apkaišyta plunksnomis,
Ant pečių – vilko rauda.
„Kokie gražūs karoliai“, – sako mergaitė.
„Tai talismanas“, – papildo kita.

„O ne, – sakytų mamytė, –
Mergaitėms nepridera
Šukuoti vilko kailį“.
Juk kuo plėšresnis,
Tuo labiau traukia gaujon,
Ir joks tinklas
Neištrauks skęstančio...

Dabar turiu
Prirašytą knygą,
Visą galybę „o jeigu“,
„Niekada“ ir „negali būti“.
Klausaus, kaip gražiai ataidi
Valtyje upė.

Ir pamatau:
Mėnulis visai neprimena
Pjautuvo.

2025-09-16 – 2026-06-18