Smėlinuotomis kojomis,
einu vasaros įkarštyje...
Mane toks neramumas lanko -
kodėl tokia aš vieniša... oi karšta.
Kaip noriu įbristi į jūrą,
drėgmės vėsa svaigstu...
Ieškočiau kriauklyčių,
bet po to kas buvo, rasti džiugesio sunku. . .
Saulė jau leisis, į jūros žvaigždę,
o iš tikro tuščios kriauklės...
Iš jos jūros ošimą girdžiu,
atjoki jūros žirgeliu, tarp jūros gėlių . . .


Krisčiukas Gudmonaitė
