Atsiųsk

Atsiųsk man ženklą, tylų lyg šešėlis,
Žinoti noriu, kad dar čia esu.
Gyvi prisiminimai – byra smėlis,
Aguonos grūdo iš savų akių.

Atsiųsk man žodžių, kaip lietaus lašų,
Mintis dulkėtas plaunančių rytais,
Kurie pražysta rožėm ant žaizdų,
Kraujuojančių iškvepintais žiedais.

Atsiųsk pasaulį, kur nėra kaltės,
Šienaujančios lyg dalgiai šienpjovių,
Už pasodintus grūdus ateities,
Išbirusius į pradalges dienų.

Atsiųsk man dangų tolių spalvomis,
Pilną lakštingalų ir volungių giesmių,
Putojantį alyvų akimis,
Kad nematyčiau žemės skaudulių.

Visatos laikas ašaroja iš akių –
Ir dygsta želmenys.
Jaučiu: tavy esu.