Kariaujanti visata

Prologas
Virš galvos silpnai švietė mėnulis. Jis apšvietė mišku einanti žmogų. Žmogus apsidairo ir įbėga  į olą. „Ačiū Dievui, viskas baigta“ – pagalvojo agentas, aktyvuodamas siųstuvą. Tomas  susikaupė ir užsidėjo smegenų skanerį. Viskas bus automatiškai- jo mintys bus perskaitytos, užkoduotos ir išsiųstos į žvalgybos dekodavimo centrą Žemėje. Blykstelėjo raudona lemputė patvirtino, kad pranešimas išsiųstas. Agentas nuėmė skanerį, išjungė siųstuvą ir paliko olą.
*****
- Jūsų didenybe, kvietėte? –  Saulės sistemos žvalgybos direktorius iki šiol nesuprato kodėl jį iškvietė į valdovų rūmus. Ir ką čia veikia Žemės konfederacijos kontržvalgybos direktorius.
- Ponai, - prabilo valdovas, - prašau sėstis.
- Jūsų Didenybė, -  prabilo Žemės konfederacijos kontržvalgybos direktorius, - gavome pranešimą iš agento, kad Nairanos sistemos valdovas Karonas Didysis susitiko su Daranos sistemos valdovu Šventuoju Šeimininku, Lataranos sistemos valdovu Karoso Išmintinguoju ir Paros sistemos valdovu Taumaku XX. Jie įkūrė Tarapako ašį priešiška Žemei. Po kelių dienų Žemei bus nusiųstas ultimatumas, kuriame bus pareikalauta, kad Saulės sistema paleistų Žemės konfederaciją, nesikištų į kitų planetų reikalus.
- Ką galvoja Saulės sistemos žvalgybos direktorius?
- Jūsų Didenybė, mūsų problema yra ne Nairanos valdovas, o Daranos, Lataranos ir Paros sistemų valdovai. Nairanos sistemos valdovas tapo jų ginklu. Jie naudojasi juo. Mums reikia kokiu nors būdu pašalinti Nairanos valdovą, bet taip pašalinti, kad niekam nekiltų įtarimų, kad tai padarė Žemės agentai.
- Mes nutarėme, - prabilo valdovas, - siųsti agentus į Nairanos sistemą. Operacijai vadovaus Saulės sistemos žvalgybos ir Žemės konfederacijos kontržvalgybos agentūros. Ponai suvienykite jėgas ir kibkite į darbą.
*****
Pučia šaltas vėjas. Per pusnynus brenda naironietis. Jis skuba į slaptą susitikimą. Nauronietis sustojo. Pakelia galvą į dangų. Tolumoje matosi neaiški juoda dėmė, jis nusišypso. Jį seka Nairanos slaptoji policija. Pradeda snigti. Mur ir tau staigiai atsisuko ir ištraukė ginklą, bet aplinkui buvo tik sniegas. Jis dar kartą pažiūri į dangų ir lėtu žingsniu nubrenda per pusnynus. Jis artėja prie tikslo. Tolumoje pamatė pilį.  Pilis buvo maža. Pilį valdė Maratau ir kasarau klanas, kuris nuo neatmenamų laikų palaikė glaudžius ryšius su Žeme. Mur ir tau priėjo prie pilies vartų ir pabeldė
- Mur ir tau iš Kvandafugo klano, atėjau susitikti su pilies šeimininku.
Vartai atsivėrė. Murt ir tau  nuėjo į pilį. Prie kiekvieno kambario stovėjo po du sargybinius. Jis nuėjo į pagrindinę salę, kurioje turėjo įvykti slaptas susirinkimas. Salė buvo didžiulė. Mur tau norėjo nepastebėtas išsmukti, bet jį sustabdė:
- Sveikas, bičiuli, Kvandafugas irgi pakvietė? Turbūt kažkas svarbaus turės įvykti.
- Mes irgi nepatenkinti valdovu ir norime prisidėti prie perversmo. Atleisk, bet noriu pakvėpuoti grynu oru.
Mur ir tau išėjo. Akies krašteliu pamatė aukštą, tamsaus gymio pilies šeimininką, kuris dėvėjo ausinius šarvus. Šeimininkas, dėvėdamas auksinius šarvus, norėjo pabrėžti susirinkimo svarbą. Susirinkimas turėjo prasidėti po kelių minučių. Mur ir tau išėjo iš kambario ir nuėjo į kiemą. Jam reikėjo pašalinti sargybinius. Pašalinęs sargybinius, atidarė pilies vartus ir į kiemą įbėgo Nairanos slaptoji policija. Jie apsupo pilį. Prie Mur ir tau priėjo Slaptosios policijos agentas.
- Gerai padirbėjai, o dabar nešdinkis.
Mur ir tau nusišypsojo ir paliko pilį. Nairanos slaptoji policija užėmė visu kambarius, išžudė visus sargybinius. Vienas agentas šmurkštelėjo į salę. Salėje vyko ginčai. Agentas įdėjo vienam iš susirinkusių blakę ir nepastebėtas išėjo iš salės.
- Ponai, mes čia susirinkome ne šiaip sau paplepėti, bet aptarti, kaip ir kokiu būdu nuversti Karoną Didįjį. Jis blogas vadovas. Turiu žinių, kad jis bendradarbiauja su Daranos, Latarnos ir Paros sistemų valdovais. Juk žinote, kad jie patys nuožmiausi ir klastingiausi, o  be to jie nesutaria su Žeme. Žemė yra pagrindinis mūsų sąjungininkas ir mums reikalingas valdovas, kuris bendradarbiautų su Žeme.
- Ponai, kam mums bendradarbiauti su Žeme. - prabilo vienas iš susirinkusiųjų. - Ką gero Žemė mums duoda? Mes neturime iš jos jokios naudos. Visus mūsų palydovus kontroliuoja Žemės kalnakasybos korporacija. Visas pelnas atitenka Žemei, o mums lieka likučiai.
- Visų pirma, - prabilo pilies šeimininkas, -  tie  likučiai  gali išmaitinti mūsų šeimas, bet visus likučius pasiima valdovas,  o mums palieka trupinius. Jūs norite sužinoti ką Žemė gali duoti? Žemė gali duoti apsaugą. Jūs visi puikiai žinote, kad dėl valdovo kaltės, mes esame pusiau priklausomi Žemės konfederacijai. Esame nepilnateisiai jos nariai. Siūlau...
- Dėmesio, Jūs visi apsupti. Iš pilies pabėgti neįmanoma. Jo Didenybės Karono Didžiojo vardu esate suimami. Po vieną išeikite iš salės. Kartoju pilis apsupta, priešintis beprasmiška.
Salėje kilo chaosas. Vieni bėgo prie langų, kiti prie slaptų išėjimų, o treti mėgino jėga prasimušti ir pabėgti, bet visi buvo sugauti ir išvesti į kiemą.
- Jo Didenybės vardu skelbiu visus maištininkais. Sprendimą galite apskųsti, bet nemanau, kad sugebėsite. Dabar palikite pilį. Pilis sprogs po kelių minučių.
- Jūs neturite teisės. Ši pilis mano nuosavybė.
- Esi maištininkas.
- Aš ne maištininkas. Esu laisvės nešėjas. Artimai bendradarbiauju su klanais, kurie savo ruožtu bendradarbiauja su Žemės atstovais. Jie šito nepaliks.
- Man nerūpi. Judinkis, seni.
Maištininkai paliko pilį. Pirmieji ėjo Nairanos slaptosios policijos agentai, paskui juos slinko mirties karavanas. Maištininkus niekas nevarė į priekį, nes žinojo, kad jie niekur nepaspruks. Maištininkų kolona pasivijo Mur ir tau. Jis stovėjo ir juokėsi. Vienas maištininkų sukaupęs visas likusias jėgas šokio ant Mur ir tau. Jis pasitraukė ir maištininkas nukrito ant sniego. Mur ir tau ištraukė ginklą ir įšovė. Jo  kūnas sudegė.  Maištininkai įžengė į sostinę. Sostinės gatvės buvo tuščios. Niekas iš miestiečių nenorėjo matyti nusikaltėlių. Konvojus artėjo prie rūmų. Konvojų pasitiko  rūmų sargybą, kuri perėmė 15 naironiečių. Jie buvo nuvaryti į požemius. Juos kruopščiai išprausė, davė valgyti ir nuvarė pas valdovą Karoną Didįjį. Valdovas sėdėjo auksiniame soste. Prie sosto stovėjo asmens sargybiniai.
- Ponai, - prabilo valdovas, - siūlau jums sandėrį. Būkite mano asmeniniais šnipais. Privalėsite išdavinėti Nairanos slaptajai policijai maištininkus. Jeigu nesutiksite – mirsite. Mes laukiame.
Naironiečiai tylėjo. Jie mylėjo gyvenimą ir sutiko su valdovo pasiūlymu. Jie tapo Karono Didžiojo asmens šnipais.
****
Fartogos rūmai, priklausantys Nairanos valdovui Karonui Didžiajam. Valdovas sukvietė kasmetinį susirinkimą, kuriame dalyvavo klanų atstovai. Trimitai paskelbė, kad į Posėdžių salę įžengė valdovas. Visi atsistojo ir nulenkė galvas. Salėje įsiviešpatavo tyla. Prabilo valdovas.
- Norime pranešti, kad nutraukiame ryšius su Žemės konfederacija ir prisijungiame prie Tarapako ašies. Mes skelbiame karą Žemės konfederacijai. Pirmoji auka bus Saulės sistemos ambasadorius.
Į salę, apsuptas karių, surakintas grandinėmis, buvo įvestas ambasadorius. Jo akyse degė pyktis ir neapykanta. Valdovas priėjo prie ambasadoriaus ir spjovė jam į veidą.
- Jūsų Didenybė, Vartalau klanas atsisako remti karą. Mes nutraukiame ryšį su sostu.
- Prašau. - prabilo valdovas, - išeiti tuos, kurie nesutinka dalyvauti kare ir pasilikti tuos, kurie nori dalyvauti kare.
Vienas po kito klanų atstovai arba prisekinėjo  Nairanos valdovui arba  nutraukinėjo ryšius su sostu. Buvo suskaičiuoti balsai ir pranešta, kad klanai pasiskirstė po lygiai: 15 klanų pritarė karui su Saulės sistema, 15 klanų nutraukė ryšius su sostu. Lemiamą žodį turėjo tarti valdovas.
- Mes, prabilo valdovas, - atsijojome išdavikus. Mes skelbiame karą Žemės konfederacijai.

****
Nairanos sistemos karinis laivynas įsiveržė į Akamarano sistema. Sistema priklausė Žemės konfederacijai.
Akamarano sistemoje prasidėjo visuotinė mobilizacija. Nairanos karinis laivynas pradėjo bombarduoti planetas. Į planetas buvo išsiųsti elitiniai karai, kurie turėjo užimti strateginius objektus. Buvo užimtos tris planetos. Dvejuose planetose įsitvirtino Žemės karinis kontingentas. Jis nesugebėjo atsilaikyti prieš Nairanos karius. Po įnirtingų kovų planetos buvo užimtos. Planetose buvo įvesti okupaciniai įstatymai.
Akamarano sistemoje prasidėjo partizaninis karas, kuriam  vadovavo iš Žemės atsiųsti emisarai. Buvo gyli naktis, kai iš eilinės žvalgybos grįžo pavargę žmonės ir akamariniečiai. Jie sugebėjo neutralizuoti  vieną aukštą pareigūną, kuris bendradarbiavo su okupantais. Jie su entuziastu naikino priešus, kadangi vylėsi, kad greitu laiku Nairanos sistemos kariniai dalinai bus išvyti.
Naktiniame budėjime stovėjo akamaranietis. Kada gi pasibaigs šis karas, pagalvojo jis. Jau antri meta, kaip vyksta karas.  Mes, akamarniečiai, esame kažkokio žaidimo sraigteliai. Jeigu ne žmonės -  jau seniai vergautumėme naironiečiams.
Šaltas vėjo gūsis pažadino akamarinietį iš apmąstymų. Tolumoje jis pamatė šviesų mirgėjimą. Pakėlė žiūronus ir žoūrėjo į vieną tašką. Lengviau atsiduso. Ten tik laukiniai gyvūnai šoka meilės šokius. Tvirčiau įsisupo ir apsiaustą ir vėl nugrimzdo į savo mintis. Prisiminė vakarykštę žvalgybą. Jie slinko tylai, rodydami vieni kitiems ženklus. Juos išmokė žmones iki tol niekas nežinojo ženklų kalbos. Jie tyliai prisartino prie gerai saugomos tvirtovės. Netyčia, vienas akamarinietis pažadino sargybinį ir tada prasidėjo beprotiškas triukšmas, sirenos, trepsėjimas, aplink švytavo ginklai. Akamaraniečiai galvojo, kad viskas, bet operaciją išgelbėjo žmonės. Jie susprogdino tvirtovę. O po to viskas baigėsi. Šen bei ten dejavo sužeistieji, tarp kurių vaikštinėjo žmones. Mūšyje žuvo aukštas pareigūną, kuris bendradarbiavo su okupantais. Vėliau, surinkę sužeistuosius, jie tyliai pasišalino. Dabar jis stovi sargyboje ir saugo sukilėlių ramybę. Akamaranietis nusispjovė. Jis turi čia stypsoti, o žmonės miega. Jie niekada nebuvo naktinėje sargyboje, kai į tavo kūną skverbiasi stingdantis šaltis, lietaus lašai merkia galvą. Jis, kaip ir tikriausiai daugelis akamaraniečių, nematė prasmės šiame kare. Kodėl jie turi kariauti už savo valdovą, kuris paimtas į nelaisvę. Jis turbūt jau miręs. Jeigu ne žmonės, tai kiekvienas akamaranietis spjautų į karą ir toliau dirbtų žemės lopinėlį, prižiūrėtų gyvulius, o vakarais sėdėtų ir gertų skorą. Kodėl negali jis...
Jis krito negyvas. Gortą perskrodė lazerinis spindulys. Juos susekė. Elitinis Nairanos karinis  būrys tyliai įslinko į stovyklą. Jie privalėjo nužudyti visus akamaraniečius, išskyrus žmones. Žmones turėjo paimti į nelaisvę.
Žmonių vadas jautė, kad stovykla užimta. Jis gestais pranešė, kad ruošusi atremti priešą. Žmonės nesitikėjo, kad jiems padės sąjungininkai, kadangi akamaraniečiai buvo bailiai ir jeigu nenužudyti- tai seniai paspruko. Žmonėms reikėjo kovoti savo jėgomis. Naironiečiai pribaiginėjo paskutiniuosius akamaraniečius, kai iš trobos iššoko kariai. Smogikai pasimetė. Jie nesitikėjo, kad bus užpulti pirmieji. Jų neveiklumu pasinaudojo žmonės. Jie kaip viesulas pralėkė pro karių gretas. Smogikai greit atsipeikėjo. Jie metodiškai pradėjo persekioti ir žudyti žmones. Jėgos buvo nelygios – naironiečių buvo dvigubai daugiau nei žmonių, tačiau jie kovojo už du. Ilgos ir žiaurios buvo kautynės. Aplink švytavo lazeriai, kardai, šautuvai. Truko jos ne vieną valandą. Žmonių jėgos seko. Neretai jie vos išgalėjo pakelti lazerį, kad apsigintų nuo priešo. O po to viskas baigėsi. Mūšyje žuvo visi žmones, bet kiekvienas jų į dausas palydėjo po penkis elitinius karius. Smogikai neįvykdė įsakymo. Jie nepaėmė į nelaisvę ne vieno žmogaus. Kariai apieškojo visą stovyklą, pakabinę žmonių galvas ant kuolų, pasišalino. Jie turėjo surasti ir nukenksminti kitas partizanų dislokavimo vietas.
**** 
Fartogos rūmai, priklausantys Nairanos valdovui Karonui Didžiajam. Soste sėdi valdovas. Prie sosto stovi generolai.
- Vyriausiasis karo vade, -prabilo valdovas, - karas vyksta du metus, bet Saulės sistema dar neužimta. Man reikalinga smulki ataskaita.
- Jūsų Didenybė, - prabilo Vyriausiais karo vadas, - mūsų pajėgos užėmė Radarakos, Eraralo, Bauros, Katamuro. Žorkijos sistemas. Kovos vyksta Kauranos, Akamarano ir Dartulo sistemose. Toliau puolame...
- Vade, kada kris Saulės sistema?
- Privalome užimti sistemas, kurios ribojasi su Saulės sistema. Apsupsime Saulės sistemą ir visomis turimomis jėgomis smogsime. Į Saulės sistemą įsiveršime po trijų metų.
- Perdislokuokite visas pajėgas ir pulkite Saulės sistemą. Vykdykite.
Nairanos karinis laivynas įsiveržė į Saulės sistemą. Po įnirtingų kovų naironiečių rankose atsidūrė Merkurijus, Venera, Jupiteris, Saturnas, Uranas. Žmonių rankose liko Marsas, Neptūnas, Plutonas ir Žemė. Ateivių užimtose planetose prasidėjo partizaninis karas.
Vakaras. Naironietis tupėjo apkasuose ir stebėjo aplinką. Kareivis prisiminė vakarykštį mūšį. Jų būrys pateko į pasalą. Žmonės užpuolė juos. Kada gi pasibaigs šis karas, pagalvojo naironietis. Jau tris metai, kaip vyksta šis karas. Naironiečiai  pralaimi, užleidinėdami savo pozicijas. Nematyti šio karo pabaigos. Įsirausę į apkasus Veneroje jie kenčia smėlynų audras, uraganinius vėjus. Jie atvyko prieš tris metus ir bando išlaikyti planetą. Kitas planetas jau kontroliuoja žmones. Kareivis ironiškai šyptelėjo, kaip gali gerai ginkluoti naironiečiai gauti į kaulus nuo žmonių. Šiame kare nebuvo nei laimėtojų, nei pralaimėtojų. Kodėl naironiečiai nesugeba užimti Saulės sistemą. Atsakymą žinojo visi, tik niekas nedrįso pasakyti garsiai.
Karį iš apmąstymų pažadino draugų murmesys. Jie buvo taip pat nepatenkinti tokia padėtimi.  Karys nusispjovė. Jis, kaip ir tikriausiai daugelis karių, nematė prasmės šiame kare. Kodėl jie turi kariauti už valdovą. Kodėl jie turi mindžioti žemę, kuris jiems nepriklauso? Kodėl negali jis pereiti į žmonių pusę. Sklando gandai, kad žmonės priima pasidavusius naironiečius. Jiems reikalingi kariai. Kareivis pakilo. Jam maudė nutirpusias kojas. Pamankštinęs kojas, jis dingo tamsoje.
****

Toli nuo Saulės sistemos, Drono galaktikoje, sukosi Vartolos planeta, kuri buvo  Nairanos imperijos sostinė. Planeta buvo apsupta milžiniškų cigaro formą ir tamsių kaip naktis laivų. Jie saugojo planetos ramybę.
Salė, kurioje posėdžiavo naironiečiai, buvo tuščia. Durys sienoje prasivėrė ir į tuščią salę įplaukė auksinis sostas. Iš pradžių nieko nebuvo matyti, nes sostą dengė balti dūmai. Kai dūmai prasisklaidė soste sėdėjo būtybė. Tai buvo Karonas Didysis. Netrukus ėmė darinėtis durys sienose ir į salę vienas po kito įplaukė sidabrinės kabinos. Iš kabinų išėjo naironiečiai. Apsirengę žydrais auksu žėrinčiais apdarais, apsikartę medaliais  prie valdovo sosto stovėjo Imperijos generolai.
- Ponai, - valdovas kreipėsi į generolus, - karas trunka penkis metus, o Saulės sistema dar neužimta. Generolai, kas vyksta? Man reikalinga smulki ataskaita.
- Jūsų Prakilnybė, - prabilo vyriausiais karo vadas, - man ką tik  pranešė, kad Jungtinis Visatos karinis laivynas, kuriam vadovauja žmonės, sutriuškino mūsų karinį laivyną. Mes nebeturime laivyno. Siūlau pasirašyti kapituliacijos aktą. Po kelių dienų bus užimta Vartolos planeta. Karas pralaimėtas.
- Negali būti. - susijaudinęs prabilo valdovas. -Negalime kapituliuoti. Tęskite karą. Įsakau...
Generolai apsupo valdovą. Karonas Didysis buvo nužudytas. Generolai nutraukė karą. Jungtinis Visatos laivynas, be pasipriešino, užėmė Nairanos sistemą. Buvo pasirašytas kapituliacijos aktas. Nairanos sistemą kontroliavo žmonės.
                                          Prologas
Po kelių savaičių įvyko konferencija, kurioje dalyvavo visos sistemos, kurios dalyvavo kare. Konferencijoje, kuri truko mėnesį, buvo nuspręsta įkurti Sargono konfederaciją. Po konferencijos buvo išrinktas Sargono konfederacijos prezidentas. Juo tapo Saulės sistemos valdovas Kana XVI. Visatoje įsiviešpatavo taika ir ramybė.