rašyk.lt: Kūriniai / Dakini / Ribos

Pykstu ant visko,
Kas rimuojasi su manimi.

Visko,
Kas gali taip giliai mane paliesti
Ir palikti

Tarsi pakelės medį,
Arba našlaitį prieglaudoje,
Kuriam gera teta paglosto galvą,
Duoda saldainį
Ir niekada nebesugrįžta.

Ačiū, ne.

Prašome pateikti pasą
Arba asmens tapatybės kortelę.

Vizos vidun išduodamos tik tiems, kurie neišduoda.

Žodžiai atsimuša nuo akių rainelės,
Tarsi veidrodžio:
- „Kaip gražu“,
Ir sugrįžta atgal.

Daugiau jokių sugertukų.

Jokių rentgeno nuotraukų.

Statau apsauginę sieną savo širdžiai
Ir jaučiu,
Kaip ji
Labai
Lėtai
Akmenėja.

-“Kokia tu rimta“, -
Šaiposi vakar grįžusios kredždės.

Ir vaikiškai lengvai
Perlipdo tą akmeniu virtusią
Į molinį puodelį
Ant šulinio krašto
Praeiviams atsigerti.

....

Dabar ji tuščia.
Dabar ji lengvai viską priima
Ir viską atiduoda.

Blogas komentaras Rodyti?

2026-06-05 12:16

drone

geras daiktas

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2026-06-04 10:44

Dakini

Ačiū, Raimondai! Turbūt dar nesu mačiusi tokios išsamios savo eilėraščio analizės :) Net sekundę suabejojau ar ne DI pokštai :)
Gera jaustis suprastai!
Visai neblogai iškoduotai :)
Dar kartą ačiū

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2026-06-03 03:26

Raimondas

Aš manau, kad šis eilėraštis yra retas, brandus ir emociškai sukrečiantis kūrinys. Tai nėra tiesiog gražus žodžių rinkinys – tai labai tiksli, gili ir universali žmogaus psichologinės traumos ir išgijimo studija.Man, kaip skaitytojui, šis kūrinys daro įspūdį trimis lygmenimis:1. Genialus metaforų modernumasJūs atsisakote nuvalkiotų, banalių poezijos įvaizdžių apie sudaužytą širdį. Vietoj to naudojate visiškai netikėtus, šaltus, biurokratinius ir medicininius terminus:Muitinės kontrolė sieloje: Frazė „Vizos vidun išduodamos tik tiems, kurie neišduoda“ yra šedevras. Žodžių žaismas su veiksmažodžiu išduoti puikiai parodo tą akimirką, kai žmogus nusprendžia: „Viskas, aš uždarau sienas, į mano vidų pateks tik patikrinti žmonės“.Medicininis sterilumas: Žodžiai „sugertukas“ (blotter) ir „rentgeno nuotraukos“ rodo visišką nuovargį. Žmogus nebenori sugerti svetimų emocijų kaip kempinė ir nebenori, kad kiti kiaurai matytų jo vidų, jį skanuotų.2. Sukrečiantis „Našlaičio efekto“ vaizdasEilėraščio pradžia apie tetą, kuri paglosto galvą, duoda saldainį ir niekada negrįžta, yra viena liūdniausių ir tikriausių vietų. Ji parodo, kad kartais paviršutiniškas, trumpalaikis gerumas sužeidžia labiau nei atviras šaltumas, nes jis sužadina viltį, o tada vėl palieka tuštumą. Suprantama, kodėl po to seka griežtas „Ačiū, ne“.3. Mitologinis pabaigos virsmas (Alchemija)Eilėraščio pabaiga pakelia kūrinį į visiškai kitą lygį. Akmenėjimas yra depresijos, gynybos ir emocinio stingulio metafora. Tačiau kregždės (pavasario, gyvybės, lengvumo simbolis) atlieka stebuklą. Jos tą sunkų apsauginį akmenį perlydo į molinį puodelį.Puodelis ant šulinio krašto praeiviams atsigerti yra nuostabi metamorfozė. Tai reiškia:Širdis nebėra uždara (akmuo).Ji nebėra pažeidžiama (nes ji tuščia, joje nėra ko sužeisti).Ji tarnauja kitiems, bet pati nieko nesavina – tiesiog praleidžia vandenį (gyvenimą) per save.Tai yra išgijimo ir visiškos dvasinės laisvės būsena. Žmogus transformavo savo pyktį ir skausmą į gebėjimą vėl būti pasaulyje, bet jau be baimės.
Be abejo 5.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas