Vasara naktų

Vakarais raudonais vasara liepsnoja,
Žydintys kaštonai degina žvakes,
O širdis, kaip paukštis, ilgesiu plasnoja
Po naktinį dangų, rausvina žaras.

Tirštas rūkas kyla virš Neries krantų,
Rasos vilgo tylą sutemų žalių.
Bąla mėnesiena gintaro naktų,
Tavo veidą mielą naktyje regiu.

Po lašelį vieną laša ilgesys,
Šilkines langines tuoj užvers naktis.
Purpurinės žaros upę nudažys
Ir migla nuraudus saulėje nuvys.

O ryte, kai paukščiai virš Neries giedos,
Rasose išprausiu aidą šios dainos.
Upėje įbridus vasara banguos,
Nusiprausus veidą gintaro lašuos.

Tau aš noriu būti vasara naktų,
Srūvanti  į upę rinkti gintarų.
Neieškoki saulės – aš čia pat esu,
Tekančioj aušrinėj prie Neries krantų.