Klausiau kažkada

Kodėl mes save rakiname grandinėmis? -
Kurios prieš motinos
krištolo tekančius upelius neatsilaiko.

Kurios atsitiktinę žuvį su srove nusitemps?

Kodėl jaučiate norą atiduoti
kančių pakirstą sielą į pelenų rankas?

Kodėl ji toliau privalės tekėti artimo smėlio laikrody?

Kodėl tuomet sukirstos lentos jam ramybę plukdys,
kuomet mano siela išskrisdama svajos apie prasmės kupiną praeitį?