Nuo jūros iki jūros

Medeinos išdeginti miškai,
Kryčiuočių geležiniai pulkai,
Žemyna permirko skausme.
Nemunas nusidažė krauje.

Pilėnų sienos traška, braška,
Kęstutis pagonišku įniršiu dega.
Skamba karo šauksmas iki Dniepro -
„Vyrai, mes ant bedugnės liepto! „

Algirdas su klykiančiais Kijevo pulkais,
Brolį gelbsti sidabro šarvais,
Ietim smogia ir priešui duoda galą,
Pagal visagalės Laimos dalią!

Dunda žemė po juodų žirgų kanopom,
Dunda dangus - Perkūno ranka laužo
Kryžiuočio valią ir totorio galią,
Nuo jūros iki jūros tiesia kelią.

Rūstus pagonis aukoja gaidį,
Amžiai žvanga, amžiai aidi.
Ietis liečia Kremliaus sienas,
Raumenys drąsko šarvus - skamba dainos:

Apie Žemyną permirkusią krauju,
„Mušti! „ - vyrai puola su šauksmu!
Vilkas, staugiantis ant kalno,
Imperiją gimdo iš kruvino alkio.