Chaoso mago sugrįžimas (2 dalis)

Žmonių pasaulyje sklando legenda apie Raganius, Kraujo akmenį ir Chaoso magą. Legendoje minimi Raganiai, kurie valdė žmonių pasaulį.  Raganių galybės simbolis buvo Kraujo akmuo. Akmuo turėjo nepaprastą ir galingą jėgą, nes tas, kuris valdė Kraujo akmenį, tapdavo nenugalimu ir nemirtingu. Akmuo buvo suskaldytas ir dvylika raganių pasidalino akmenį. Jie įkūrė Tarybą. Tačiau, ne visi raganiai buvo patenkinti. Vienas raganius, vardu Štaras, atvėręs Chaoso vartus, kurie buvo užrakinti, kad į gyvųjų pasaulį neateitų mirusieji, ir įgavęs juodosios magijos galių, nutarė užvaldyti Akmenį, bet pirmiausia jam reikėjo nužudyti Tarybos narius.  Štaras pralaimėjo Raganiams,  žmonių karalienei Eleonorai ir Utrojui. Jis buvo ištremtas į Chaoso gelmes. Apie kovą liudijo Akmeniniai kardai, kurie buvo įsmeigti į žemę. Jie saugojo, kad į šį pasaulį nebegrįžtų blogis. Kraujo akmuo buvo suskaldytas ir atiduotas šešiems raganiams ir Eleonorai. Utrojus, vyriausiasis planetos saugotojas, įkūrė Kraujo akmens brolija, kuri  privalėjo saugoti taiką ir neleisti, kad į šį pasaulį įžengtų Chaoso magas.
******
Rytas atėjo į žmonių pasaulį. Saulė pasirodė ir dingo debesyse.  Dangų aptraukė juodi debesys. Stambūs lietaus lašai pabiro į žemę. Liūtis staigiai prasidėjusi, nurimo. Saulės zuikučiai linksmai žaidė ant medžių šakų, kai mišką perskrodė klaikus riksmas. Miškas nutilo. Neošė ne vienas medis. Mišką pervėrė gilus skausmas. Miškas verkė. Ant žemės krito kraujo sakai. Miškas apraudojo  žmogų. Jo kūnas gulėjo šalia Akmeninių kardų.  Mišką apgaubė tirštas rūkas, kuris skverbėsi į medžius. Miškas suuošė. Jis prieštaravo medžių naikinimui. Akmeniniai kardai švytėjo. Žemė kilnojosi. Chaoso magas bandė ištrūkti, tačiau jo jėgos buvo per silpnos. Jis galėjo pakenkti tik nedideliam plotui. Į Miško pagalbos šauksmą atsiliepė Kraujo akmens brolija, kurie transformavosi prie Akmeninių kardų. Jie  pakėlė rankas. Jų rankose  buvo Kraujo akmens gabalėliai. Eleonora priėjo prie Akmeninių kardų. Kraujo akmuo buvo padėtas ant kardų. Eleonora užgiedojo užkeikimą:
Per amžius tu palaidotas po Akmeniniais kardais
Ir ne vienas nedrįs paliesti kardus
Ir ne vienas nedrįs tave iškviesti į į šį pasaulį
O kas bandys tave pašaukti
Žus nuo kardų jėgos.
Eleonora nutilo. Žemė sudrebėjo. Akmeniniai kardai akinančiai nušvito. Iš jų išlėkusi šviesa perskrodė dangų.  Akmeninių kardų švytėjimas blėso. Kraujo akmens broliją apgaubė akinanti šviesa ir jie išnyko.
****
Krymo chanatas. Šiame  žemės lopinėlyje egzistavo nedidelė bendruomenė.  Ši bendruomenė gyveno neįžengiamose pelkėse. Šią bendruomenę įkūrė Štaras. Chaoso magas nujausdamas, kad gali būti nugalėtas, surado mažiau apgyvendintą žemės plotą, kuriame įkūrė savo sekėjus. Ilgus amžius bendruomenė augo, klestėjo. Štaras nesikišo į jų reikalus. Chaoso magas suteikė jiems nemirtingumą. Kiekvieną dieną bendruomenė aukojo gyvas aukas ir kiekvieną dieną vylėsi, kad jų maldas išgirs Chaoso magas.
Pelkė skambėjo nuo būgnų mušimo. Vyriausiasis žynys kvietė į Aukojimo apeigas. Aukojimo apeigose privalėjo dalyvauti visa bendruomenė. Auka buvo sugauta už pelkės ribų. Ji buvo pririšta prie stulpo. Moters kūnas buvo išraižytas aukojimo ženklais. Prie aukos stovėjo Vyriausiasis žynys. Jis buvo apsirengęs juodais drabužiais, rankoje laikė aukojimo peilį. Bendruomenės nariai, pritardami būgnų mušimui, sukosi ratu. Jų šokis vis greitėjo ir greitėjo. Žynys pakėlė aukojimo peilį virš moters galvos ir užgiedojo užkeikimą:
Chaoso mage, mes tavo vaikai
Štare, mes aukojam šią auką
Valdove, išgirsk mus
Aš ir tu
Mes kraujo broliai
Išgirsk mus
Mes kviečiame tave į mūsų pasaulį
Išgirsk mus.
Plykstelėjo akinanti šviesa. Ji apgaubė auką. Auka kalbėjo:
- Priimu šią auką. Jeigu norite mane išlaisvinti, turite rasti kūdikį, kuriam ant piršto yra apgamas. Turėsite kūdikį paaukoti ant akmeninių kardų ir tada galėsiu grįžti į žmonių pasaulį. Mano vaikai, skliskite po pasaulį ir sėkite Blogį. Jūs tam ir buvote sutverti. Jūs per ilgai užsibuvote pelkėje
Šviesa užgeso. Stulpas buvo tuščias.
Iš neramaus miego pabudo Eleonora. Ji pajuto bundanti blogį, kuris nevaržomas, lyg vėžys, plėtėsi. Eleonora susisiekė su  Utrojumi, vyriausiuoju planetos saugotoju.
Ilgus amžius, - mintimis kreipėsi į Eleonorą, - Chaoso mago pasekėjai bandė susisiekti su šeimininku. Mes juos stebėjome. Jų pastangos buvo nesėkmingos, nes mes blokavome ryšį. Tačiau ryšys buvo užmegztas...  žemėje gims kūdikis, kuris turės apgamą panašu į raktą. Chaoso magas pasiuntė savo tarnus surasti tą kūdikį ir jis turėtų būti paaukotas, kad būtų sunaikinti Akmeniniai kardai. Vaikas yra nepaprastas. Jis gali netik išleisti Štarą į laisvę, bet ir jį nužudyti. Privalote surasti ir apsaugoti kūdikį, nes...
Ryšys nutrūko. Kambaryje blykstelėjo šviesa ir ant grindų gulėjo nuogas vyras. Jo kūnas neryškiai švytėjo. Jis pramerkė akis. Jo balsas buvo kimus.
- Žmonių pasaulį valdo Chaoso magas. Aš pasprukau. Kraujo akmens brolija sunaikinta. Štaro rankose Kraujo akmuo. Aš...
- Nusiramink, atkeliavai iš ateities. Susikaupk ir perkelk į ateitį.
*****
Nepažįstamasis, kurio vardas buvo Ptalamas, užsimerkė. Kambaryje pradėjo judėti baldai. Jie persikėlė i ateitį. Danguje pasirodė Štaras. Jis svaidė žaibus. Nepasiekę žemės žaibai dingdavo. Žmonių pasaulį apgaubė tamsa. Pro juodus debesys neprasiskverbė saulės spinduliai. Kraujo akmens brolijos nariai iškėlė rankas. Iš jų kūnų išlėkė energetinis kamuolys. Chaoso magas išvengė smūgio. Sutelkęs visas savo galias puolė Kraujo akmens brolijos narius. Dangų perskrodė klaikus juokas. Sudrebėjo žemė. Į žemė pasipylę degančios ietys. Kraujo akmens brolijos nariai buvo apgaubti ugnies  žiedu.
- Cha, cha, cha, - pasigirdo kimus juokas. Niekur iš čia nepraspruksite. Jūs įkalinti. Nesugebėsite prasiskverbti pro mano ugnies žiedą. Jūs pasmerkti.
Brolijos nariai pakėlė rankas. Iš jų rankų išlėkė ugnies stulpai, kurie apgaubė Štarą. Raganius sustaugė, nes ugnis degino Chaoso magą. Štaras bandė smogti atsakomąjį smūgį, bet jo jėgos jį apleido. Į dangų pakilo Kraujo akmens brolijos nariai. Jie ruošėsi Štarą sunaikinti. Įvertinęs padėtį, Chaoso magas spruko.
- Šį kartą laimėjote. Aš pasitraukiu, bet grįšiu ir su daug galingesne jėga Jūs sunaikinsiu.
Eleonora akimis palydėjo sprunkantį priešą ir kreipėsi į Ptalamą:
- Aš nesuprantu. Štaras pabėgo. Brolijos nariai nugalėjo.
- Būkite kantri. Mūsų kelionė nesibaigė. Mes keliausime toliau.
Keliautojai atsidūrė laukymėje. Vidury laukymės stovėjo paauksuotas altorius. Ant altoriaus gulėjo nuogas vyras. Jo kūnas buvo išpieštas runomis. Šalia jo stovėjo žmogus. Rankoje laikė aukojimo peilį.
- Išgirsk, mus. Ateik į šį pasaulį. Mes prašome tavo pagalbos.
Žmogus pakėlė aukojimo peilį ir smogė į širdį. Laukymė apgaubė akinanti šviesa.
- Kas mane kvietė?
- 0, Didingoji, o Išmintingoji Eleonora, mes tave kvietėme. Mus puola Chaoso magas. Žmonių pasaulis pasmerktas. Kraujo akmens brolija silpna. Jie nesusitvarko su Štaru.
- Mielieji, uždraudžiau aukoti žmones. Kodėl nepaklusote? Brolija kovoja su priešu. Padėkite jiems. Chaoso magas minta Jūsų baimėmis. Nebijokite ir eikite pasitikti savo likimo. Būdami stiprūs ir drąsūs padėsite Brolijai nugalėti Chaoso magą.
Akinanti šviesa užgeso. Ten kur buvo aukojimo altorius pražydo gėlės. Žmonių akyse degė ryžtas. Žmonės pamatė Štarą, kuris į žmones paleido ugnį. Laukymėje gulėjo negyvi kūnai. Pakilęs vėjas išnešiojo pelenus.
- Ryžtas ir drąsa jums nepadėjo, - juokdamasis prabilo Chaoso magas. Žmonių pasaulis pasmerktas.
Eleonora norėjo smogti atsakomąjį smūgį, bet Ptalamas ją sulaikė.
- Būkite kantri. Mes keliaujame toliau.
Keliautojai atsidūrė aklinoje tamsoje. Danguje blikčiojo žaibai.
- Kur mes? - paklausė Eleonora. Jaučiu magijos perteklių.
Dangų perskrodė akinanti šviesa. Šalia kojų nukrito  kūnas. Ten kur turėtų būti širdis žiojo kiaurymę. Eleonora atpažino Ptalamą.
- Štaras laimėjo, - tyliai prabilo Ptalamas.
- Nesuprantu. Tu juk su manimi.
- Atvykau į tavo pasaulį, kai supratau, kad mūsų kova pralaimėta. Chaoso magas pasinaudojo žmonių silpnybėmis. Jis suteikė žmonėms antgamtinių savybių. Jie galėjo skraidyti, burti. Štaras įskiepijo žmonėms, kad jie nemirtingi. Žmonės sukilo prieš Kraujo akmens broliją. Štaro padedami jie išžudė Brolijos narius. Jų kūnai buvo išniekinti. Žmonės pasitelkdami magija, brutaliu būdu atėmė Kraujo akmens gabalėlius.  Kraujo akmens gabalėliai buvo padėti ant altoriaus. Kraujo akmuo tapo vientisas. Tada smogė Štaras. Jis nubloškė žmones nuo Kraujo akmens. Jo rankose pulsavo Kraujo akmuo. Dangus tapo tamsus, nors buvo diena. Iš dangaus krito kraujo lašai. Štaras triumfavo. Žmonių pasaulis priklausė jam ir tik jam vienam.
- Grįžtame į mūsų laikus, - prabilo Eleonora. Privalau susisiekti su Utrojumi, vyriausiuoju planetos saugotoju.
Ptalamas ir Eleonora atsidūrė kambaryje. Kambaryje buvo šeši Kraujo akmens brolijos nariai
- Eleonora, - prabilo vienas iš brolijos narių, - mes matėme viską, ką tu regėjai. Žmonėmis negalima pasitikėti. Jie silpni. Mes galime...
- Privalome susiekti su Utrojumi. Jis vienintelis, kuris gali sustabdyti šį chaosą.
- Nereikia trukdyti vyriausiojo planetos sargo. Aš galiu padėti.
- Pasirodyk, - sušuko Eleonora pasiruošusi kovai.
Kambaryje transformavosi baltai apsirengusi  būtybė. Tai buvo Utrojus.
- Mano pagrindinė užduotis, - prabilo vyriausiasis planetos sargas, - neleisti įsiviešpatauti blogiui. Keliaujame prie Akmeninių kardų.