Šimtadienis

Intoksikacija, saldi intoksikacija,
Paragavai ir jauti transformaciją.
Dykumoj vandens šaltinis teka,
Atsigėrei - tavo širdis dega.

Vienuolis Tomas vyną ragauna,
Dykuma sužydi ir atsigauna.
Angelai šypsos ir dainuoja,
Šimtas dienų šokiu alsuoja.

Šokom pagal kvailas Radži dainas,
Traukėm „Negerai“ pamiršę ribas.
Ratuku sukomės į vieną taktą,
Degtinė svaigino žiemos naktį.

Ak, jos lūpų šypsena ir užmerktų akių šviesa -
Šaukėm ir dainavom vilties pilni tada.
Pasaulis vėrėsi iš siaurų namų,
Pavaišino draugas pirmu dūmu.

„Nepykit, intoksikuojamės mes visi!
Nepykit - mums aštuoniolika tik.
Atšoksim šitą naktį po mėnuliu,
Ir išsiskirsim skirtingu keliu. „

Mano buvo tiesa,
Taip gera buvo tada.