Vėlė ir žvakutė

Stebiu liepsną degančios žvakės...
O į tolumas mintys teka.
Kažkiek ramiau, su liepsnos vėle nurimstu.
Ieškau mintyse prisiminimų ir draugiškų jausmų.

Taip man jauku, lyg būtum draugu.
Aš nurimstu, tiek draugiškumo, ir be dūmų.
Ilgai kenčiau, ilgai skaičiau,
o dabar tave liepsnoje žvakės aš pamačiau.