Špunka

Riešutukas nukrito ant stalo,
Balutėj alaus jis išbrinko.
Stebiu tik tai jį aš be galo,
Nors čia vėl tiek keistuolių atslinko.

Kokie gi visi jūs skirtingi!
Neatskirsi net vieno nuo kito.
Atleiskit, bet jūs man juokingi –
Lieku aš gal prie riešutuko.

Jis balutėj alaus visas pampsta,
Tai ar skirias jau taip jis nuo mūsų?
Šis pasaulis, nors menkas, dar menksta,
Ir skęsta jis Špunkoj ant mano staliuko.