Krištoliniai lašai

Reklamos triukšmas ekrane,
Nutyla - skamba Bachas fone.
Garsai laša krištoliniai,
Kaip tylūs dangaus žvaigždynai.

Rimtis, žaidimas ir giluma,
Į vieną srautą liejas manyje.
Garsai, sklindantys per amžius -
Tie patys virš manęs dangūs.

Kuriuose žvaigždė dar šviečia,
Mano valią judėti kviečia.
Desperacija ir viltis viename -
Iliuzija tebuvo mano raketa.

Lašas į vandenyną krenta,
Tiek pasiekti žmogui lemta.
Ne man galinėtis su Dievu -
Bausmė: jau sužeistas esu.

Žvaigždė pakibusi danguje,
Ji - Bacho skambesių šviesoje.
Užuovėją randu mene,
Lyg paukštis skrieju danguje.

Žemė šiurkšti ir nuožmi,
Bet tyloj dar skamba nata graži.
Žemė persunkta krauju,
O būti paukščiu - taip ramu.