Brėkšta ryto aušra slysdama ant šakų
Ir lašeliuose ima spindėti,
Toj geltonoj spalvoj tarp beržų žirginių -
Žiedadulkės ima mylėtis.
Vėjo pirštai žali pumpuruos ištaškys
Spalvą saulės - gyvybei priimti,
Suporuos drugelius ir giedos vieversys -
Ryto aušrai į dieną užgimti.
Glamonėsis žolėj susimaišę kvapai
Rasomis žieduose susigerti,
Ir diena tyvuliuos mėlynai, mėlynai -
Dangui leidus gyvybę atverti.


Daiva Rameikienė
