Kurgi gyvenime eini?
Ar iš tikro mes laikini?
Susimąstai tik kai sergi,
kad nuo pačių savęs nelaisvi.
O dvidešimt metų praėjo.
Dar dvidešimt metų laikinų...
Noriu tik pavasario ir vėjo,
Ir visad diktuojuos kai einu.
O kaip dar iškęst tuos metus...
Ar pilkas? Ar žydras? Dangus?
Tyloje vis stveriuos artimų.
Tyloje rašau laukimu.


Krisčiukas Gudmonaitė
