Mažiau romantizmo
Ir daugiau realizmo.
Ir realybė plika,
Atsivers staiga.
Sugrius fasadas,
Iliuzijų išrãstas.
Jis iš sapnų pabudo,
Pasaulėžiūra trūko.
Don Kichotas karste,
Apžėlusiame kape.
Niekas apie jį nedainuoja,
Tik liūdnai parimuoja.
Beprotis tai buvo geras,
Tarp jo ir realybės - karas.
Atrado Visatą,
Riterių išrastą.
Dabar iš jo juokiasi visi,
Net Dulsinėja, princesė ši.
Gerai, kad neatsidūrė valdžioj,
Nes mums visiems būtų ojojoj.
Su vėjo malūnais kovoti tektų,
Mums visiems žalos pridergtų.
Istorija šito kupina,
Kvailumo pilna tauta,
Patikėjusiais bepročio sapnu,
Turbūt buvo išprotėjusi kartu.
Bet kur realizmas,
O kur romantizmas?
Niuksas sapne,
Pažadins tave.


Karuselė35
