Sveikinimas Gerb. Rašytojai

Purpurinis kilimas tolumoje, mes prie jo artėjam, kas čia vyksta, ką tai reiškia, kam visa tai?


Gal čia ta, kur parašė 2 knygas? Gal net dar kažką parašiusi yra?
Šūkteli pavojingai storas ponas dešinėje.

Ei, koks skirtumas, juk ji žmogus, tai svarbiausia, knygas dabar visi rašo, o vat purpurinį kilimą nedažnai pamatysi.
Kikena nekantraujantis, visur nosį kišantis renginių mylėtojas.

Bet bet bet palaukit, ji gal net daugiau nei žmogus, šitaip pasielgti, taip sugebėti gali tik kokia būtybė…
svajingai linguoja galva ir į dangų žiūri dievobaiminga 57 metų Jelena.

Visi intriguojančiai murma sau po nosimi, juk retai tokie renginiai nukrinta laudžiai, kai staiga, svajingai vėjyje virš kilimo pakabinta iškaba plaikstydamasi atskleidžia užrašytus žodžius:
VIRGINIJOS RIMKAITĖS SVEIKINIMO RATAS.

Na ir tada, pasirodo, kad mūsų visuomenėje nėra lyderių, arba bent jau akių išdegusių fanatikų, kurie galėtų išsirauti į priekį ir užkurti lauželius visų širdyse.

Palaukit, palaukit, čia gi ta Virgilija, ar Vigilija, kaip ji ten, nu, rašytoja.
tarsteli Pensininkas

Tai kad tu jos vardo net nežinai, abeli.
šūkteli vidutinio amžiaus ir vidutinio stoto, nu ir šiaip vidutiniškas džentelmenas.

Nesistumdykit!!! - dar keli balsai, ties 12 valanda.

Mano akinių stiklai nelygūs, gal brokuoti, man mainosi raidės, nerėkauk čia!!!
atšauna tas pats pensininkas, pasirodo plinkantis.

Na ir visa minia toliau stumdosi, burbuliuoja, kažkas nori nemokamų saldainių, girdisi svaičiojimų, kad čia kažkoks magų pasirodymas, gi spalva tokia. Dar kažkas kišenėje randa petardų, (prietrankos)
Tačiau minioje buvo juntamas žaismingumas, nusiteikimas, pakilumas. Galbūt net ne petardų ten būta, o čaižaus saldainio popierėlio, žmonės perdeda juk, mosikuoja rankomis, visai gal ir normali ta minia, atpalaiduokit antakius. Nusiraminkit.

Ir po šitų bendros nuotaikos žodžių, laiptais nulipa ji, Virginija, pasidabinusi kokio tai dizainerio (Issey Miyake) subtilia, origami užuominų turinčia suknele, artėja prie tos minios, pribėga, padaro dirigento mostą ir taria:

Mieleji, kam gi aš kuriu, negi sau?
Man nereikia, tai tik jums
Jūs duonelė mano
Ir vanduo gaivus
(atsigeria vandens “neptūnas)

Minioje pasigirsta jazminų mėtymo garsas, plojimai, šūksniai, sveikinimai, raudos, orgazminiai trūkčiojimai ir pensininkų berečių ir jaunimo veipukų mėtymas ore.

Su gimtadieniu Virginija, mūsų mylima rašytoja, su, su švente!!!

Minia džiaugiasi ir ploja, džiugesys liejasi.