Būk draugas – daina

Prie jūros vasarą jaučiau,
apie save knygas rašiau,
kai netikėtai jis atskriejo –
šilta banga mane užliejo.

Asmenukes joje dariau,
jo šiltą sielą pajutau.
Prisilietimų elektra
ir smėlio kopų apsupta –
saulėlydžio akimirką stebėjom.

Būk draugas,
būk, būk draugas man.
Aš parašysiu knygą tau.
Kaip tą akimirką mylėjau,
naujas eiles rašyt pradėjau.

Vis melavai man, kad graži,
kas antrą žodį juoku palydėjai.
Prie jūros buvo dar pora –
juos nešė vasaros aistra,
žiūrėdami į tolį pavydėjom.

Tamsoj pasislėpėm pirmi,
į ausį man žodžius kuždėjai.
Aš pasakysiu atvirai:
ką darėm, buvo negerai,
paleisti rankų negalėjau.

Būk draugas,
būk, būk draugas man.
Aš parašysiu knygą tau.
Kaip tą akimirką mylėjau,
tikras eiles rašyt galėjau.

Būk draugas,
būk, būk draugas man.
Aš parašysiu knygą tau.
Kaip tą akimirką jaučiau,
save kitoj realybėj palikau.

Smėlėtom rankom pabudau,
plaukai dar plaikstės vėjy.
Nuo jūros papūtė šiaurys –
danguj jau plaukė debesis,
paliesti draugo negalėjau.

Būk draugas,
būk, būk pirmas man.
Parašiau šią knygą tau.
Kaip žodžiais patikėjau,
o šaltą protą pamiršau.

Kai šaltos sienos išsiliejo,
kitom akim dabar matau.