Storžievis ir automobilis

Koks jis storžievis /... /.
Nevešiu... O aplink tik laukai ir pievos.
„Daryk ką liepiu“ - sako storžieviškai,
„Ir prisimink tai ne mano diela“.

„O kaip tu atsidūrei,
tame automobily? „ - klausia.
„Nelipau pas jį“ -atsakau.
O dar ir žinok skaudžiai ašaromis lijo.

Ėjau ir ėjau aš penkias aušras.
Ir niekas nenuskriaudė manęs,
o storžieviškai pavydėjo,
nuvežė į pievas ir kaltai prasidėjo.

Ak o buvo to, siaubingo vėjo,
ir ant suolelio stotelėj naktį budėjau.
Man taip reikia mintims vėjo.
Čiupo storžievis, ir kaltai prasidėjo.

O kas gi kaltas dėl to?
Bernas sako - kaltas ruduo.
O man taip yra baugu ir nejauku,
niekada nebegalėsi (sužeista) būti draugu.

2004, lapkritis, Vilnius