Sninga, puošias sniego paltu Žemė.
Noriu būti lyg šarma, nes man šalta.
Krinta šarma nuo šakelių,
ir parke esu ir širdelę gelia.
Sninga taip baikščiai, ir dengiasi Žemė.
O ar tėvai, namuose ugnį kūrena?
Man tik baugu, taip vienai, būti su sniegu.
Oi kaip buvo, oi kaip vieniša ir skaudu.
Šalta oi šalta man parke. . .
Šaltas vėjas mintis darko, ir sninga ant palto.
Bus šarma ir aplinkui balta balta,
kiek jau apgavo mus šventės? Kiek kartų?


Krisčiukas Gudmonaitė
