Kandys ir Naujieji

Kandys nešvenčia Naujųjų metų.
Jos nepailsdamos graužia vilnonį rūbą
Ir tyliai džiūgauja, nes jis niekaip nesibaigia.

Aš atkimšiu šampaną, ir tu šūktelsi nustebusi,
Kad šampanas ne gelsvas, o ryškiai raudonas.
Ilgai žiūrėsim į akis, o paskui bučiuosimės,
Neabejodami kaip kandys graušim vienas kitą
Visą iš šukių surinktą valandą
Iki pat laikrodžio dvylikto dūžio, –
Kol princesė sugrįš į pelenę.