Nuo medžių šakelių parke
krinta šarma. . .
Likau pasaulyje viena.
Vienui viena.
Apsnigę medžiai, o man
labai baugu čia vienai.
Noriu būti tik gera,
širdelėje gėrio sklidinai.
Nesuprantu kodėl aš čia,
verkiu nakčia...
Paguodžia sniegas, krinta,
medžiai nuogi žiemuže.
2004, žiema


Krisčiukas Gudmonaitė
