Apatija

... Sudužau..
Į tūkstančius stiklo šipulių

Išnykau miškynėj
Lyg vienišo jūreivio aimana.

Visatai kąsniu godžiu
Į materijos begalybę.
Kur vienatvė tampa
Artimiausiu draugu.
Ir čia buvo taškas!
O kas vėliau - tyliu..


Užmerktom akim
Ir girdėti nebenoriu,
Nes per kopas ropštis
Jau neįstengiu.
Ir manęs čia neieškok
Aš negimęs ruduo
Manęs čia nežadink,
Aš dar miegu.