Tai buvo naktį. Šiltą naktį.
Žvaigždės sukosi ratu,
Ir pamažu subiro visos
Už žemės rutulio kraštų.
Mėnulis, baltu veidu tartum klouno,
Išdažytas giedrame danguj,
Kažkur girdėjosi hienų juokas,
Pjaustęs orą, bet begėdiškai skambus.
Pagalvoji, buvo tragiškai tvanku,
Tarp staugimo ir iliuzijų dainų.
O žemė greitai sukosi ratu.