Lyrinis minoras ir Mūzų gyvenimas

Ak baugu, kad neateisi pro Bažnyčios vartus...
Ieškau poezijai artimų lyrinių minčių ir jaukumo jausmo.
Tik norėčiau išsipasakoti apie savo personalinį minčių pasaulėlį...
Merginų lyrika neša toli, jausmų realybėje,
mėgstame svajoti, mėgstame dėliotis vizijas iš jausmų...
Man baugu, kad jeigu neišsakysiu, mano mintys ir mirs
kažkur toli už mano ribos.
Norėčiau kad man brangius dalykus tu brangintum.
Neleiski liesti mano sielos, lyrikos... Gali laikinai
pagyventi mano minčių realybėje... b-a-u-g-u-...
Nutylu, skaudus man, tas minčių minoras... Skamba greitai.
Ir sunku išlaikyti tą minorą, kad viskas būtų savo vietose,
jausmai neišklaiktų, ir nepasidarytų anarchija.
Vien tik anarchija, ir klaikuma, tas greitas lyrinis minoras...
Kaip baisu būti keistuole, nieko nesuprasta, paaugle...
Pasaulis tokių nepriima, visuomenė atstumia Baltas varnas...
Gi įprasta kad vartos turi būti juodos...

IKI, tavo rožinė varnelė.