Žinau, kad tik kai parašysiu
EKLEKTIKA žodį poezijoje,
įstrigs jis galvoje ir tupės
iš gimtojo miško ištremtąjam.
Eklektiškai kirs jis medžius,
kad išgyventų, rašydamas apie gamtą.
Groteskiškai kris ašaros
ir lipnūs, gleivėti bus popieriaus lapai.
Kažkokiame disonanse
personifikuotos kėdės tik linkčioja —
sieja jis lakoniškus posmus
su utopine svajų vizija.


Ugnija_
