„Naujasis amžius“

Purve ir traiškytuos kauluos stovėjau,
Teršdamas dujomis plaučius.
Dviejų brolių žūtį regėjau,
Garbinau Popiežių ir jo žygius.

Šiltuos griuvėsiuos didžio miesto
Liečiau rudens pelenus radioaktyvius.
Ir stojo ant mano rankų plaukai piestu,
Kai amžino įšalo žemėj žudžiau disidentus.

Tūkstančiai manim šventai tikėjo,
Iš bado dvėsė mano kaliniai.
Laikas kaip nuotaka tekėjo,
Ir slinkte slinko amžiaus vaizdiniai:

Knygos, liepsnojančios kieme muziejaus,
Vagis, kuriam aš ranką nukirtau.
Vaiko šešėlis, išdegęs sienoje licėjaus,
Namas, pilnas kaukolių. Kieno - nežinau.

*****

Ir štai apsivertė miestas mieguos,
Varpams kitus garsus nustelbus.
Pradėjo kauptis kraujas vėl senuos randuos,
Ir užgimė Naujasis amžius.