giliausią
ryškiausios ramybės
atodūsį
kai lengviau
matos dugnas
aiškiai
ežero pilnus plaučius įkvėpt
ąžuolyne
dar nepavargus
prisėsti
grindinį žalią sugert į save
apklot sunkų kūną
žole
po ilgų kilometrų
savy ir kely
blausia giesme pažint
ir giliai
Ir giliai
Ir giliai
Atsidust