dykuma.
po apačia dugno
Nieko nebuvo
tik ratai
ir kartą gyveno Žvejys,
valtele Mariomis ėjo
Dar ankščiau negu
augo melynės
pustė čia vėjas
kai čia dar netraukė
paviršiaus stiklu
kol properšose nebuvo
kelių, barikadų nė
žodžio, bangų ir laiškų
žinių už horizonto
O kopa, dykūma dugno
dangų mėgžioja kalnas
mėlynių žvaigždžių ir kamienų
auksinių pušų susitiks
pilnatyje susitiks siela
ir plauks
kur nebuvo kalnų,
kelių, bangų ir kita pus
indas nerados
labanakt
034907052023