Dalykai nesapnuotieji

Kai ką sapnuodavau dažnai. Kai ką                           
kartais. Daugumos dalykų – kad kas juos
besuskaičiuotų... – niekad. Tad taika
tarp Jau ir Dar Ne. Drumzlės, atsijos...

priemaišos, nuotrupos, vandenys,
įtampos, užmarštys, įkalnės,
baldai, savo šešėlių išsigandę, nes
šie pernelyg ištįsę gal, nes,

priešingai baldams, šešėlių nemeta
sapnuose daugiau niekas, juose nei
šilta nei šalta, nei lauke nei name, tą
jausmą pažįsta prieglaudų seniai,

niekada nesapnuodavau eilėraščių,
muziką kartais, tylą dažnai,
tylą, perrištą gėlių raiščiu,
ir spygliuota viela, bet kodėl – nežinai,

ir išgąsčių tirpalo tylą, privarvėjusią                                 
į taures, vazas, dubenis
ir tylą medžius palikusiuos vėjuose,
ir tylą, kurios šaknys būtų kubinės

ištrauktos, nesapnavau to, ką
sapnuoti norėtųsi kas naktį, vietoj
ramybės pamenu vos poros akimirksnių stoką
žieminio prakaito erdvėj išstovėtoj.