Ryšiai

Tą patį dalyką matau ir kas kartą
visokį kažką pagalvoju. Ir priešingai būna –                                     
pirmiau tą patį galvoju, peizažams vaidinant kaleidoskopą,                                 
vargšės patirtys, kaip negiliai čia suarta,
gyvenimo kūną lepūną
nuo miego per didelio sopa.

Tą patį matau. Nuo miego per didelio laikas atvėsta.
O mažojo vos bepakanka
raidėms prisimint virš vitrinų sapnuotų,
taip norėčiau iš jų sudėliot mintyse manifestą
ir dėl sąstingio kaltint konstantą pasėjusį Planką,
o dėl panikos – perteklių nediplomatinių notų.

Tą patį matau. Tai tiesiog nusistovi ir kiūto
lentynoj niekučiais – iš kur ir kieno jie,                                           
ir dulkės juos dengia, jie dulkėmis minta net laižos.                   
Negirdžiu jų dejuojant. Ir dėl jų neverkiu. To
nevertinu, nes nežinau kiek kainuoja.
Be paliaubų vieni per anksti, kiti per vėlai žus.

Ar tą patį matau, o galvoju visai ne                           
ką nors panašaus?, net labai ne į ten?, o greičiau į kitur jau,
mintys vyksta atstumais, garsais ir pašvaistėm.           
iš laikysenų rinktis geriausia atsainią.
Ir su kuo nežinau, bet jaučiu – susidūriau.
Atplaišom susipynėm. Taigi, susisaistėm.