Nors plukdyk laivais tas
minčių iškasenas iš archipelagų užutekių –
iš jų gaminamas arba glaistas arba vaistas,
arba niekučiai – krūvos gražių tokių
vitrinoms, lentynoms, plakatams, paletėms,
klaviatūrų pelytėms
tinkančių dalykų, kol eilės gale tiems
nuotykiams nebelieka bilietų. Pelyti ims
kampai, užuovėjos, paviršiai – pastarieji
ypač, nes tam jie ir paviršiai,
kad po jais nesimatytų – storėji,
kad po jais liktų slapta – ne tirščiai.
Na o džiaugsmas, tas kur ne valgo, o ryja
pilna burna laiką, palikdamas trupinius,
o neviltis laiką geria ir taurės vidury ją
stingdo žinojimas, kad ji niekuo nepasirūpinus,
na o miegas tas, kur laiką švirkščiasi,
na o miegas tas, kur laiką nuskuta,
kol tas jam kužda – išvirkščiai esi
proporcingas dykumai ir nebus kitaip.