Stalas. Langas. Ten gatvė. Už jos
vaizdas lygiai tas pats. Toks vaizdų tvenkinys.
Kuriame dėmesys ne kvailys, nežvejos.
Jei bandys – dar kas nors pamanys
kad kvailys dėmesys. Iš tikrųjų kvailys.
Ylą turintis žino – iš maišo išlys.
Dėmesys trokšta rasti detalę, o ji
sako, kad tvenkiny veisias gyviai nauji,
nes iš kur ten kažkas lyg kokie sūkuriai,
šlamesys lyg sparnais keistų tylą skėriai
ir tada jau tyla kitokia ten pasklis,
nežvejos dėmesys, ne žvejys juk. Seklys.