Pamažu kitaip, gal gilyn, matyti ėmiau.
Ypač tai, kas vyksta iš tikrųjų,
tapo daug įdomiau.
Smulkmenos iš tarpusavio karų – jų
atpažinimai pergalėmis tapo.
Asmeninėmis. Nedideliu triumfu. Įrašu.
Bet ir pralaimėjimams yra vieta po
saule. Arba žvaigždėmis. Būriui manyje raišų
galvojimų, gydančių savo žaizdas,
ir klydimams, ilgai nepasidavė jie,
ankšta, nenuilstąs
noras daugiau tikrumo erdvėje.
Kur daugiau norui būti jei ne joje.
Realybė? Tik ne ta, kurios pavardė Šou.
Kažkas minėjo ją
matęs trinantis su kažkokiu Atsiprašau.