*141010212022

Laižau rankas,
rašau laiškus,
vieną akį primerkęs

stebiu kaip sukasi
pasaulis, kita užmerkęs
žvelgiu kaip

Drakonas lėtai ėjo velniop,
vynas ne kraujas,
tekėjo žaizdom.

Tamsus dūmas,
pavargęs vyniojos
dangum

stenėjo it
į kampą įspęstas
katinas

akių
nevaliojo
atmerkti


velniop
kalnu
stačiu

pasaulis
kartu su
drakonu.

*

Pražydo gėlės tavo kieme,
mėlynos ir šaltai
purpurinės,

palaižiau kobaltu išteptą pirštą
ir gyvenimas lyg
apsivertė ant kito šono.

Vakare kilo saulė
ir nakčiai atęjus
su ja gėrėm

išduodami
savo
paslaptis.

*

1410
1021
2022