Jūs, be abejo, ne tokia kaip: kiti: stebuklai, laimėjimai, nuotykiai;
kitos: dovanos, perspektyvos, istorijos;
kažkas: ką norėtųsi nors šiek tiek žinoti, kai
amalgamos pasiekia persivalgymą žvilgsniu, savo storį jos
kompensuoja tuo, dėl ko veidrodžiai vadinami kreivais,
taigi – įspūdžio krūptelėjimu,... jei
ne suakmenėjimu, kažkas, kas asocijuojasi su laivais,
kontinentais, uostais naujai
apšviestais ir panašiai. Jūs, be abejo, nei šiai
nei kokiai nors kitai detalių sekai
nebūsite ištikima nė per nago juodymą, plyšiai
tarp neišvengiamybių pasižymi švilpimu ausyse, kai
iššoki be parašiuto, o jei paklaustų – kam jūs esate priešingybė,
jums patiktų apibūdinimas – viskas viskam atvirkščia,
atsakytumėte: kai užmingi be
galimybės grįžti iš rytoj į vakar, iš čia
į riešutų, vyno ir sūrių miestus,
iš drobių į dažų perversijas
ir į kaltinimus, į jus mestus be kilmės, tuos
dūrius, o gal tai taurės, ir tarsi jas
artina ir atitolina, atitolina ir artina, kažkam baisu,
ir, žinote, jūs man atvirkščiai proporcinga
viskam, bet ypač melodijai, skambesiu
kilusiu iš nežinojimo vidaus ir todėl tai nestringa,
jūs tokia priešingybė dermei tarp dermių,
jūs tokia neatitikimų kakofonija
fone saulėlydžių arba saulėtekių ramių,
pasimetančių poliariniame skonyje,
jog neprivalau jūsų užsirašyti,
prisiminsiu ir taip, gal net dažniau
nei iš dangaus byra šitie..,
na kaip jie, neatsimenu... Gal net nežinau.